Kodas 2030: Migracija
1. Perskaityk žemiau esančius aprašymus, kurie padės atspėti užkoduotas lokacijas
2. Paspausk žemiau esančią nuorodą , įrašyk savo vardą ir junkis į žaidimą
3. Atsidariusiame žemėlapyje pamėgink atspėti vietovę/lokaciją ir pažymėk ją dešiniame kampe esančiame žemėlapyje, ir spausk "Guess"
Surink daugiausiai taškų ir pasiimk pasaulio tyrėjo trofėjų!
Senovės majų valstybė, Centrinės Amerikos dalis susiduria su dar nematytais iššūkiais. 2019 m. tūkstančiai šios šalies žmonių buvo priversti parduoti turimą turtą ir keliauti į Jungtines Amerikos Valstijas. Po ilgų sausrų (lietaus būta tik labai mažai per 5 metus), potvynių, bankroto ir bado šios šalies žmonės tiesiog nebepajėgė prisitaikyti prie nenuspėjamų gamtos pokyčių. Šioje valstybėje ir kai kuriuose jos regionuose susiformavo labai keistas reiškinys – sausros ir staigios audros El Niño, kurios prognozuojama taps dar dažnesnės dėl šylančios planetos. Lietaus vandens šioje šalyje sumažėjo per 60 procentų, o dirbamų laukų drėkinimas ir laistymas kris net per 83 procentus. Mokslininkai prognozuoja, kad apie 2070 šios šalies laukia didžiausia globali migracijos banga.
Migracija - žmonių judėjimas yra labai senas, ilgas ir besitęsiantis procesas. Įvairios tautos, bendruomenės, grupės keliavo ir kraustėsi dėl įvairių priežasčių šimtus metų atgal ir migruoja iki mūsų dienų. Kariniai konfliktai, gamtos stichijos ir nelaimės, skurdas, nepriteklius, religiniai persekiojimai - tai tik keletas migracijos priežasčių. Šis iš skirtingų migracijos taškų surinktas žemėlapis mus nukels į Centrinę Amerikos dalį taip pat aplankysime Pietryčių Afrikos dalį, tyrinėsim labai neseną Europos migracijos atvejį, nusikelsime į tolimuosius rytus.
Tropinis ciklonas Idai buvo vienas iš skaudžiausių ir daugiausiai aukų pareikalavusių ciklonų per visą istoriją. Susiformavęs pietryčių afrikos regione, 2019 kovo mėnesį ciklonas Idai šiai šaliai smogė stipriausiai. Žuvusiais laikomi 6020 žmonės, o sužeistų buvo apie 1961. Žala, kurią sukūrė ciklonas šiuo metu vertinimama 773 milijonais Jungtinių Valstijų doleriais. Sunaikinti pasėliai, maisto trūkumas, geriamo vandens neturėjimas ir cholera, kuri plito būtent per užterštą vandenį, buvo tik keletas pagrindinių šios šalies problemų. Šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti palikti gyvenamasias vietas. Anot refugeesinternational.org prasta ekonominė padėtis, augantis nusikalstamumas ir ekstremistiniai judėjimai, neužtikrinta ateitis dėl maisto ir vandens - privertė šios šalies piliečius migruoti ir prašytis prieglobsčio kitose šalyse. Ciklonas taip pat stipriai smogė ir kaimyninėms šalims Malaviui ir Zimbabvei.
Priverstinė migracija tapo skaudi norma viduriniųjų rytų regione. Oksfordo pabėgėlių studijų centro duomenimis, pilietinis karas šioje šalyje jau kainavo 11 milijonų migracijos atvejų. Iki šios dienos skaičiuojama, kad apie 6.2 milijonai šios šalies piliečių yra perkelti, o 5.6 milijonai šios valstybės piliečių turi pabėgėlio statusą. Dėl nesiliaujančių karinių išpuolių, organizuojamų ISIS (Islamo valstybės) – bendruomenės, ypač iš kaimiškų ar atokiau esančių vietovių priverstos trauktis, o pabėgėlių stovyklos neišgali priimti visų norinčių. To pasekmėje trūksta būtiniausių dalykų – švaraus geriamo vandens, elektros, maisto, medikamentų. Didžiausias pabėgėlio statusą turinčių žmonių skaičius, kurie dėl neramumų buvo priversti trauktis iš savo šalies į kitą - yra fiksuojamas Turkijoje – 3.6 milijono.
2015 m. – 2017m laikotarypje dešimtys tūkstančių Rohingya (indo-arijų etninė bendruomenė, išpažįstanti islamą ir daugiausiai gyvenanti šioje šalyje) bendruomenės narių buvo priversti bėgti iš savo šalies dėl vietinės valdžios užmojų atskirti, uždaryti ir apriboti šios etninės grupės atstovus. Tarptautinių valstybinių nusikaltimų instituto įsikūrusio Londone duomenimis, šios šalies valdžia organizuoja koordinuotą genocidą prieš Rohingya etninę grupę. Remiantis Reuters, daugiau nei 140 tūkstančių piliečių buvo priversti bėgti iš šalies dėl sisteminio persekiojimo ir stigmatizacijos. Prieš prasidedant šiam sisteminiam genocidui šalyje gyveno apie 1.4 milijono Rohingya etninės grupės atstovų – pradėjus blogėti situacijai virš 740 tūkst. žmonių buvo priversti bėgti į Bangladešą ir prašytis prieglobsčio ten.
Skaičiuojant nuo 2010 metų, šios agrokultūrinės šalies populiacija patyrė drastišką maisto trūkumą, kuris privedė prie mitybos sutrikimų, maisto stygiaus ir vidinės migracijos. Maisto krizė, kuri didžiąja dalimi įvyko dėl sutrikusio lietaus periodiškumo (liūtys atėjo per vėlai ir baigėsi per anksti) badauti ir sumažinti maisto racioną privertė virš 7.1 milijono žmonių. Kitaip tariant, kritinė padėtis apribojo maistą iki vieno valgymo per dieną ar mažiau. 85 proc. šios visuomenės žmonių gyvena kaimiškose vietovėse ir yra priklausomi nuo žemės ūkio, ir derliaus. Sutrikus liūčių ciklonui ir žmonėms praradus derlių – maisto nepriteklius ir skurdas apėmė didžiąją dalį šalies. Žmonės buvo priversti griebtis įvairių išgyvenimo strategijų: migruoti į miestus ir urbanizuotas vietas, ir ten ieškotis darbo, migruoti į miestus ir išparduoti visą savo turtą, ar imti paskolas ir tikėtis, kad kitų metų derlius bus sėkmingas. Prasidėjęs priverstinis kraustymąsis stipriai paveikė žmonių gyvenimus
Tūkstančiai šios šalies piliečių buvo priversti palikti savo šalį po valstybę sukrėtusios protestų bangos 2020m. rugpjūtį - kuomet neteisėtai, klastojant rinkiminius rezultatus prezidento poste pasiliko ilgametis šios šalies vadovas. Politiniai susidorojimai, persekiojimai vykę po rinkimų iki šios dienos, COVID-19 situacija, ekonominės ir politinės Europos bei JAV sankcijos privertė piliečius emigruoti į kaimynines valstybes (Lietuva, Lenkija). Lietuvos vidaus reikalų ministerija pranešė, kad jau suteikė virš 17 tūkst. nacionalinių vizų iš šios šalies atvykusiems piliečiais, 4 tūkst. iš jų – persekiojimo/susidorojimo pagrindais. Lenkija praeitais metais suteikė vizas 32 tūkst. šios šalies gyventojų. Stengdamiesi apsaugoti save ir artimuosius, užtikrinti ekoniminį, ir socialinį stabilumą žmonės buvo priversti palikti namus ir pradėti gyvenimą svetur.
