Kodas 2030: Klimato kaitos pasėkmės
1. Perskaityk žemiau esančius aprašymus, kurie padės atspėti užkoduotas lokacijas
2. Paspausk žemiau esančią nuorodą , įrašyk savo vardą ir junkis į žaidimą
3. Atsidariusiame žemėlapyje pamėgink atspėti vietovę/lokaciją ir pažymėk ją dešiniame kampe esančiame žemėlapyje, ir spausk "Guess"
Surink daugiausiai taškų ir pasiimk pasaulio tyrėjo trofėjų!
Šiame Rusijos regione vyrauja subarktinis klimatas. (Subarktinis klimatas, taip pat vadinamas borealiniu, subalpiniu arba subpoliniu klimatu). 2020 m. šioje vietovėje dėl klimato kaitos užfiksuota šalčiausia žiema per 15 metų. Temperatūra krito net iki - 60 C. Tokia temperatūra sukelia daug problemų, o viena iš jų infrastruktūra. Tokio šalčio neatlaiko namų konstrukcijos, sienų sutvirtinimai, technika ir transporto priemonės. Taip pat “nusprogsta” šildymo prietaisai-radiatoriai, sutrinka šildymo tiekimo sistemos, o žmonės priversti verstis kaip išgali, kęsti šaltį. Paskaičiuota, kad iki 2050 šiai vietovei reikės virš 100 bilijonų dolerių sukurti saugumą užtikrinančią infrastruktūrą.
Visame pasaulyje gausu miestų ir vietovių, kurios ne tik kovoja, tačiau ir kenčia nuo klimato kaitos padarinių. Ieškodami klimato kaitos padarinių kelsimės į Rytų Afriką, vaikščiosime Azijos kalnuotomis papėdėmis, mėginsime atlaikyti Persų įlankos karštį ir ieškosime pasikeitusių gamtos reiškinių Šiaurės Amerikoje. Skirtingos pasaulio vietos ir regionai susiduria su labai įvairiais ekonominiais/socialiniais ir gamtiniais iššūkiais, žemiau keletas iš jų!
Persijos įlankos šalis, kuriai klimato kaitos padariniai gali smogti stipriausiai. Bet koks jūros lygio pakilimas gali reikšti besiformuojančius potvynius ir suardytas ekosistemas. Šioje šalyje šiuo metu vidutinė temperatūra viršija visas prieš tai buvusias normas ir vidutiniškai laikosi ties +40 C. Šalyje ir toliau sparčiai vystosi dykūmėjimas, o švaraus vandens poreikis auga milžiniškais tempais. Šalis deda didžiules pastangas ir resursus vandens nudruskinimui arba kitaip tariant geriamo vandens išgavimui.
Ši didelę populiaciją turinti šalis .............., turi Assam regioną, kuris dėl neįprastai didelio kritulių kiekio 2020 metais patyrė potvynį. Dėl didelio kritulių kiekio, upė patvino, užtvindė kaimus ir gyvenvietes. 30 tūkst. žmonių ir 5474 kaimai turėjo persikelti, evakuotis. Potvynis sunaikino žmonių pasėlius, laukus, ūkininkai neteko ilgai kauptų augalinių kultūrų, sėklų, maisto. Apie 150 tūkst. žmonių atsidūrė pabėgėlių stovyklose. Tirdami priežastis šių neiprastų musoninių liūčių mokslininkai įvardija klimato kaitą kaip pagrindinį sukelėją.
Ten kur lankėsi Kosčiuška, arti 3 bilijonų gyvūnų – žinduolių, roplių, paukščių ir varlių – buvo nužudyti, o dalis perkelti dėl 2019-2020 m. įsiplieskusių gaisrų šioje šalyje. Pasaulio gamtos fondas skaičiuoja, kad 143 milijonai žinduolių, 2,46 milijono roplių, 180 mlijonų paukščių ir 51 milijonas varlių. 2020 metais sausio mėnesis šioje valstybėje buvo karščiausias istorijoje. Gyvybė ant žemės šioje šalyje yra pavojojuje. Kaip teigia Dermot O’Gorman Pasaulio gamtos fondo atstovas, “<,….> tokie kasmetiniai gaisrai taps dar dažnesni. Sunku įsivaizduoti ir rasti dar baisesnę laukinio gamtos pasaulio katastrofą istorijoje”. Turėdama sausą ir karštą klimatą, apsupta vandens ši valstybė yra susidūrusi su gaisrais ir pries tai, tačiau šis gaisras įvykęs 2020 buvo skaudžiausias gamtos atžvilgiu.
Paskutiniųjų metų studijos (nuo 2016 m.). parodė, kad erkės tam tikrose šios šalies teritorijose negalėjo išgyventi ir daugintis, tačiau dėl besikeičiančio klimato ir šylančios vidutinės metinės temperatūros erkės šios valstybės teritorijoje randamos kur kas dažniau. Erkių gyvenimo trukmė ir didėjanti populiacija tampa rimtu galvos skausmu gamtosaugininkams ir mokslininkams,, kurie atliekant tyrimus randa vis daugiau į elnius įsisiurbusių voragyvių daug didesniu paieškos spinduliu. Dar vadinama miškų šalimi, ši valstybė susiduria su didžiule rizika, kad šylant klimatui erkių ir jų pernešamos Laimos ligos atvejų tik daugės.
2019m. Maisto ir Agrokultūros organizacija prie Jungtinių Tautų atliko ligų ir parazitų tyrimą siekiant išsiaiškinti klimato kaitos įtaką parazitų/kenkėjų ir ligų plitimui. Tyrimas parodė, kad kasava šakniagumbis arba kasava šaknis, kuri yra viena esminių maistinių kultūrų Afrikos žemyne (taip kaip mums bulvė) bus stipriai paveikta baltųjų drugių. Aukšto slėgio zonos/aukšta temperatūra prognozuojama žymiai iššaugins parazitų - baltųjų drugių populiaciją, kurie perneša ir platina šio šakniagumbio virusą. To pasekoje, skaičiuojama, kad kiekvienais metais bus prarandama daugiau nei trečdalis šio maistinio augalo. Pasauliniu mastu kasdien kasavą valgo 800 milijonų žmonių iš kurių Afrikos žemyne apie 500milijonų. Ši šalis kaimynystėje turinti Ruandą ir Keniją dėl klimato kaitos neabejotinai pajus kasavos augalo pokytį.
