Ieškoti
  • Solveiga Skaisgirytė, Dovydas Paslauskas

Darnus vystymasis ir visuomenė: daugiau galimybių jaunimui

Pasaulis gali atrodyti labai platus ir didelis. Tačiau žiniasklaidos priemonės nuolat mus informuoja apie įvykius kituose pasaulio kraštuose – žinios mus pasiekia labai greitai. Gali atrodyti, kad įvykiai kitose šalyse mus įtakos neturi, nes nesame tų šalių piliečiai. Tačiau ar iš tiesų taip yra? Juk gyvename toje pačioje žemėje, toje pačioje planetoje, vadinasi, tai, kas nutiko kurioje nors šalyje, turėtų rūpėti visiems.

Įvairių pasaulio įvykių pasekmes jaučiame visi: migracija, mažėjantis gimstamumas, švietimo, socialinės problemos, pabėgėlių imigracija ir t.t. Problemų žemėje yra daug ir įvairių, ir labai svarbu suprasti, kad kiekvienas esame už jas atsakingi.


Prie problemų sprendimo gali prisidėti kiekvienas. Pavyzdžiui, kiekvienas galime ugdytis gebėjimus priimti kitą asmenį tokį, koks jis yra: su visomis jo kultūrinėmis, religinėmis skirtybėmis. Nelengva pradėti nuo savęs? Visuomet galima susipažinti su kitų šalių organizacijų pavyzdžiais, kurios savo veiklomis siekia priimti kitą žmogų kaip sau lygų, mažinti atotrūkį tarp daugiau ir mažiau galimybių turinčių asmenų bei spręsti socialines problemas.


Poreikis – dirbti su jaunimu


Viena iš organizacijų, apie kurią norime jums papasakoti, IUVENTA, buvo įkurta Serbijoje 2009 metais. Organizacija įkurta dirbti su jaunimu, kurie atkeliauja su skirtingomis kultūrinėmis ar religinėmis tapatybėmis.

„Mūsų pagrindinė auditorija yra jaunimas nuo 15 iki 30 metų, nors dažniausiai mūsų veiklų dalyviai būna ne vyresni nei 25 metų amžiaus žmonės. Esame įsikūrę Šabece, mieste netoli Belgrado. Pagrindinės mūsų veiklos yra vykdomos nacionaliniu mastu.

Vienas pagrindinių mūsų organizacijos uždavinių yra palaikyti, paremti jaunimą, kurie gyvena sudėtingose socialinėse sąlygose. Aktyviausiai dirbame su jaunais žmonėmis, kurie ateina į mūsų organizacija su skirtingomis kultūrinėmis ar religinėmis tapatybėmis. Taip pat daug dėmesio skiriame ne miesto vietovėse gyvenančiam jaunimui.

Kadangi esame įsikūrę netoli Belgrado, matome, kiek daug yra organizacijų, dirbančių su jaunimu ir kiek įvairių veiklų jiems yra skiriama. Tačiau mažesniuose miestuose ar kaimuose jaunimas neturi tiek daug galimybių ir veiklų – nemažai jų niekada nekeliavo į užsienį ar net nėra buvę sostinėje. Tad stengiamės kuo daugiau orientuotis į juos – rengiame ten vietines veiklas ir stengiamės sukurti jiems kuo daugiau galimybių, kad jie pasijustų tokia pat svarbia visuomenės dalimi.

Daugiausia dirbame šalies pietuose, kuriuose yra nemaža albanų tautinė mažuma. Turbūt visi žinome apie Serbijos ir Kosovo konfliktą, nors tai yra politinio lygmens konfliktas, bet tai labai paveikia ir jaunus žmones.

Viena pagrindinių temų, su kuriomis dirbame, yra tarpuktūrinis ir tarpreliginis dialogas. Taip pat savo veiklose stengiamės populiarinti aktyvų pilietiškumą, savanorystę. Visa tai sutelpa į socialinės įtraukties temą“ , - organizacijos tikslais dalinosi organizacijos vadovė Dijana.


Veiklos mažiau galimybių turinčiam jaunimui

Organizacijos vadovės Dijanos teigimu, jų veiklos labai svarbios mažiau galimybių turinčiam jaunimui.

„Nėra labai lengva visada įtraukti jaunus žmones į savo veiklas. Jaunimas, kuris gyvena dideliuose miestuose, turi daugybę galimybių, ir juos pritraukti yra gana sudėtinga. Tačiau žmonės mažesniuose miesteliuose tiesiog džiaugiasi, kad kažkas kažką daro, ir juos įtraukti yra gerokai lengviau.

Dažnai dirbame viename miestelyje, kuris yra netoli Serbijos ir Makedonijos sienos. Jei ką nors paskelbiame socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje, pavyzdžiui, kad organizuojame veiklas ten, visada sulaukiame gausybės komentarų ir žinome, kad visada dalyvaus apie 20 -30 žmonių. Ir net pakanka juos informuoti gal tik 2 dienas iki renginio, jie vis tiek susirenka. Matai, kad jiems tikrai trūksta ir reikia tokių veiklų. Jie nori būti didesnės bendruomenės dalimi, nori būti įtraukti ir džiaugiasi, kad kažkas to imasi, kad apie juos galvoja. Panaši situacija yra visuose mažesniuose miesteliuose“ , - patirtimi dalinosi organizacijos vadovė.


Siekia mažinti skurdą, laužo stereotipus

Pasak Dijanos, organizacija savo veiklomis siekia įgyvendinti Darnaus Vystymosi tikslus, iš kurių vienas artimiausių organizacijai – mažinti skurdą.

„Žinoma, kad savo darbe naudojame Darnaus vystymosi tikslus. Pats aktualiausias mums yra „skurdo mažinimas“. Šio tikslo uždaviniai labai glaudžiai siejasi su mūsų organizacijos veiklomis.

Jei dirbame su jaunimu iš kaimiškų vietovių, stengiamės sukurti jiems daugiau galimybių ir skatinti jų įtraukimą į veiklas, o tai galiausiai ir yra vienas iš būdų, kai galime prisidėti prie skurdo mažinimo. Taip pat neformalus švietimas yra svarbus bendro išsilavinimo elementas. Suteikdami lygias galimybes savo veiklose dalyvauti visiems prisidedame prie to, kad jaunimas gauna kokybišką išsilavinimą“ , - atviravo organizacijos vadovė.

Savo veiklomis IUVENTA laužo ir įsisenėjusius stereotipus apie LGBT+ bendruomenę.

„Galbūt tiek daug nedirbame su lyčių lygybe, tačiau ir savo komandoje turime narių, kurie yra LGBT+ bendruomenės dalis. Tad dalinai savo veiklose laužome stereotipus ir apie šią visuomenės grupę. Tokius būdu prisidedame ir prie lyčių lygybės skatinimo.

Žinoma, mums būtų neįmanoma padengti visų temų, kurias kelia darnaus vystymosi tikslai, bet turime turėti omenyje, kadvisi tikslai yra tarpusavyje susiję, ir dirbant su vienu, neišvengiamai kalbi ir apie kitas temas. Manau, kad svarbiausia yra dirbti išvien, paremti vienas kitą savo darbe ir tuos tikslus galėsime pasiekti“ , - patirtimi dalijosi Dijana.


Svarbu ugdyti viso pasaulio žmones

Organizacijos vadovė įsitikinusi, jog tam, kad kuriami pokyčiai būtų efektyvūs, neužtenka ugdyti savo bendruomenės, lygiai taip pat svarbu ugdyti viso pasaulio žmones. Todėl organizacija siekia veikti ne tik regioniniu, bet ir tarptautiniu mastu.

„Nors mūsų pagrindinė kryptis yra darbas vietiniu, nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu, yra labai svarbu dirbti ir tarptautiniame lygmenyje. Žinoma, stengiamės kurti savo vietos bendruomenę, ją vystyti tinkama linkme, tačiau ne ką mažiau svarbu yra vystyti ir visą globalią bendruomenę.

Neužtenka tinkamai užauginti vieno vaiko, reikia nuolat ugdyti viso pasaulio žmones. Be to, jaunimui labai svarbu įsitraukti į tarptautines veiklas, pamatyti juos, pabendrauti, apsikeisti nuomonėmis, geromis patirtimis.

Galbūt vieni gali pasiskolinti iš kitų gerųjų praktikų pavyzdžių ir parsivežus įgyvendinti idėjas ir savo vietos bendruomenėse. O galbūt kaip tik jaunimas iš mūsų šalies daro ką nors gero, ir tai gali panaudota kitose šalyse, jų idėja gali išplist dar toliau.

Mano galva, būtina dirbti tarptautiniu lygmeniu – visas partnerystes ir ryšius, kuriuos turime, labai branginame“ , - pasakojo organizacijos vadovė Dijana.


Didelių pokyčių link – mažyčiais žingsneliais

Organizacijos IUVENTA vadovės manymu, maži pokyčiai gali būti reikšmingesni už didelius. Tam, kad būtų įgyvendinti dideli pokyčiai, jų link reikia žengti mažyčiais žingsneliais.

„Kadangi dirbame su tokiomis temomis, kaip jaunimo įtraukimas, tarpkultūrinis, tarpreliginis dialogas, kaip jie gali iš tikro išmokti šių dalykų niekada neiškeliavę į užsienį? Taip, jie gali jaustis savo vietos bendruomenės dalimi, bet galbūt taip niekada ir nepasijus didelės Europos šeimos nariu. Juk padaryti pristatymą apie kažkokią šalį yra visai kas kita, nei pačiam sutikti žmogų iš kitos šalies. Taip pat vienas žmogus pakeitęs savo mąstymą tai perduoda kitiems žmonėms iš savo aplinkos, o tokia grandininė reakcija yra labai reikalinga,ypač jei tuos pokyčius vykdo jauni žmonės, kurie vėliau keičia kitų jaunų žmonių mąstymą. Ir tai yra ilgas procesas, negali tikėtis, kad viskas pasidarys greitai, todėl turime būti kantrūs ir žengti po mažą žingsnelį vienu metu“ , - įsitikinusi Dijana.


Iššūkiai – tarpkultūrinio ir tarpreliginio supratimo skatinimas

Visos organizacijos susiduria su iššūkiais. IUVENTA vadovės teigimu, jų veiklose iššūkių taip pat nestinga. Vienas iš jų – tarpkultūrinio bei tarpreliginio supratimo skatinimas.

„Žinoma, organizacijos tvarumas yra vienas didžiausių iššūkių. Bet jei kalbant apie temas, kurias vystome savo veiklose, tai tikrai nelengva kalbėti apie tarpkutūrinio ar tarpreliginio supratimo skatinimą. Visada tokios temos gali būti labai apgaulingos ir rizikingos, bet jos ypatingai svarbios ir įdomios.

Galiu pasidžiaugti, kad su labai daug neigiamų situacijų savo darbe nesusiduriame, nors ir kalbame tokiomis temomis. Galiu pasidalinti vienu pavyzdžiu – dirbome viename tarptautiniame projekte regioniniu lygmeniu kartu su Juodkalnija ir Kosovu. Suburti jaunimą iš visų šių šalių gali atrodyti kaip tikra problema, tai padaryti tikrai nėra lengva. Bet tai, kaip visi dalyviai dirbo kartu ir mėgavosi vienas kito draugija, buvo tikrai nuostabu.

Taip pat susiduriame su iššūkiu, kai žmonės mano, kad jie jau žino viską tose temose, apie kurias mes kalbame, arba nesupranta, kas tai yra ir nesigilina. Pavyzdžiui, kai dalyviai išgirsta, kad dirbame su tarpreliginio dialogo kūrimu, jie galvoja, kad eisime melstis. Ne, tai yra visai kas kita – mes mokomės naujų dalykų vieni apie kitus, ir niekas nebando pakeisti tavo religijos.

Taip pat, kalbant apie tarpkultūrinį dialogą, dažnai dalyviai galvoja „kaip čia bus, ką apie mane pagalvos kiti, kad aš dalyvauju tokiose veiklose“. Tikrai nėra lengva žmones įtraukti ir laužyti tuos pirmuosius barjerus, kurie kartais trukdo jiems dalyvauti ir įsitraukti į veiklas.

Kai kurios tarpkultūriškumo temos yra labai jautrios dideliam skaičiui žmonių, ypač migrantams. Serbijoje turime daugybę žmonių, kurie yra migrantai dėl karo buvusioje Jugoslavijoje, dėl šiuolaikinių migracijos priežasčių. Dėl to turime daug migrantų, ir jiems neretai yra skaudu kalbėti apie savo kultūrą, tradicijas“ , - apie iššūkius, kuriant tarpkultūrinių ir tarpreliginių temų dialogą, pasakojo Dijana.


Geroji patirtis džiugina

Organizacijos vadovė sutiko pasidalinti sėkminga gerąja patirtimi, kuri nepaprastai džiugina.

„Yra daugybė gerųjų pavyzdžių. Pamenu vieną vaikiną, kuris prieš maždaug 7 metus pirmą kartą dalyvavo jaunimo mainuose. Jis buvo visiškai nusistatęs prieš LGBT+ bendruomenę, turėjo daugybę stereotipų apie albanus ir turėjo daugybę kitų barjerų. Tada mes galvojome, kad yra rizikinga siųsti jį kaip dalyvį į jaunimo mainus, bet kita vertus mes turime siųsti jį, nes tai yra galimybė jam pačiam pakeisti savo mąstymą.

Kai jis grįžo iš jaunimo mainų, jis buvo pilnas puikių istorijų ir patirčių. Jis pasakojo, kad jo neapykantos priežastis LGBT+ bendruomenei kilo iš to, kad jis niekada nebuvo jų sutikęs, bet dabar, kai sutiko, tai mato, kad tai tokie pat žmonės kaip ir jis. Be to, grįžęs iš projekto sakė, kad dabar jo geriausias draugas yra vaikinas iš Albanijos. Ir viskas tik dėl to, kad jis sutiko tuos žmones, kurių nebuvo sutikęs iki šiol. Galiausiai jis pradėjo pats labai reklamuoti savo draugų tarpe, kad reikia patiems sutikti kitokius žmones, o ne vien vadovautis kitų pasakojimais.

Kaip ir buvau minėjusi anksčiau, jauni žmonės turi susitikti, keistis nuomonėmis ir patirtimis – tada įvyksta tikrieji pokyčiai. Jauni žmonės patys susikuria savo ateitį, mes tiesiog suteikiame jiems galimybes.

Kartais nebūna lengva atrasti dalyvių regioninėms veikloms, tačiau nuostabu, kai dalyviai iš Serbijos, Albanijos ir Kosovo veikia kartu. Kai jie įveikia savo baimes, tarkime, dėl saugumo Kosove – visi mano, kad ten labai nesaugu ir bijo važiuoti. Man labai nuostabu, kai skirtingas religijas atstovaujantis jaunimas keliauja po įvairias religines vietas kartu vienoje ekskursijoje, kai bando mokytis vieni kitų kalbos ar pietų metu pradeda šokti lyg per vestuves. Yra daugybė tokių smagių istorijų, jos įrodo, kad mūsų metodai veikia, ir dalyviai pakeičia savo mąstymą, laužo stereotipus.

Dažnai žmonės nemato ir nesupranta kiek daug darbo yra įdedama į tokias veiklas ir organizavimą, o tie geri rezultatai, pokyčiai jaunų žmonių mąstyme yra tiesiog neįkainojami. Aš dirbu savo darbą ne dėl pinigų, tikrai myliu savo darbą ir nenorėčiau dirbti jokio kito. Tikiu savo darbo svarba ir dėl to reikia tai tęsti“ , - džiugiomis patirtimis dalinosi organizacijos organizacijos vadovė Dijana.


Užsitikrina finansavimą

Pasak organizacijos vadovės Dijanos, nors organizacija yra nevyriausybinė, finansinė organizacijos situacija yra gana stabili – per įvairius projektus, rėmėjus pavyksta gauti lėšų įvairioms veikloms įgyvendinti.

„Nuo pat pradžių savo organizacijos veikimo esame gana aktyvūs europiniame lygmenyje, ilgą laiką dirbame su „Erasmus“ programa. Taip pat ieškome rėmimo iš kai kurių regioninių fondų, kuriems taip pat teikiame projektų paraiškas. Vengiame ieškoti finansavimo nacionaliniu lygmeniu – tai yra labai sudėtinga dėl Serbijos politinės situacijos.

Esame patenkinti savo finansine situacija, gauname finansavimą didelei daliai savo projektų ir dėl to esame gana tvarūs finansiškai. Taip pat būna taip, kad negauname finansavimo savo projektams, bet kas nors sumoka nuomą už mūsų patalpas, kuriose organizuojame veiklas, ar sumoka už visų dalyvių pietus. Tai nėra didelės sumos, tačiau reikalinga parama netiesiogiai pinigais. Taip pat visada stengiamės sumokėti už dalyvių kelionių išlaidas. Jei žmonės labai nori dalyvauti mūsų veiklose, tikrai pasirūpiname, kad jų dalyvavimas būtų kuo paprastesnis“ , - apie finansinę įstaigos pusę pasakojo organizacijos steigėjai.



Ši istorija parengta, įgyvendinant Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai lėšomis finansuojamą projektą „Globalaus teisingumo kompasas“. Projekto vykdytojas – VšĮ Pasaulio piliečių akademija.


Peržiūrų: 33Komentarų: 0