Jeigu mylėtume ir puoselėtume mus supančią aplinką, sumažėtų daug įvairių problemų – aplinkoje būtų mažiau šiukšlių, oras būtų švaresnis, išvengtume įvairių aplinkai kenkiančių stichinių gamtos reiškinių, o gamtos resursus išsaugotume ateities kartoms. Meilė gamtai turėtų būti ugdoma nuo mažų dienų ir trukti visą gyvenimą. Tačiau gyvenime nutinka taip, kad sąmoningai arba nesąmoningai ja nesirūpiname. Tuomet į kovą su įvairiomis ekologinėmis problemomis stoja įvairių nevyriausybinių organizacijų atstovai - asmenys, kuriems rūpi ekologija, darna ir tvarumas.
Viena iš tokių organizacijų – „Tree of Life“ (liet. – Gyvenimo medis), gyvuojanti Armėnijoje. Jos vadovas Samvel pasakojo, kad organizacijoje dirba biologijos, sveikatos ir ekologijos sričių specialistai, kurie pasiryžę šviesti visuomenę apie tai, kaip tinkamai rūpintis gamta, spręsti ekologines problemas ir užtikrinti pozityvius pokyčius aplinkoje.
Rūpi mus supanti aplinka
Organizacija „Gyvenimo medis“ Armėnijoje įkurta 2016 metais. Samvel tikinimu, poreikis įkurti šią organizaciją kilo dėl noro padėti vietos bendruomenėms kovoti su ekologinėmis problemomis ir rūpintis mus supančia aplinka.
„Pirmiausia įsikūrėme sostinėje, tačiau vėliau supratome, kad ekologinių problemų yra labai daug ir ne tik didmiesčių teritorijose. Tad persikėlėme į Ararat regioną centrinėje Armėnijoje ir pastebėjome didžiulį skirtumą – pastarosiose bendruomenėse susidomėjimas ekologinėmis problemomis yra žymiai didesnis nei miestuose.
Viena iš priežasčių organizacijai įsteigti buvo tai, kad ta bendruomenė, kurioje mes pradėjome dirbti, buvo labai arti didžiausio valstybinio rezervato, kurį turime Armėnijoje. Tai yra vienas seniausių gamtos rezervatų pasaulyje, kuris įkurtas dirbtinai žmogaus. Jis buvo įkurtas vieno senųjų Armėnijos karalių ir veikia iki pat šios dienos. Toje teritorijoje yra daugybė nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių. Taigi, dėl to, kad ši bendruomenė yra taip arti rezervato ir valstybės priežiūros rezervate trūkumo, jį nemažai prižiūri ir pati bendruomenė.
Žinoma, kad ir kiek jie dėtų pastangų, ten vis tiek yra kertami medžiai ir ne visada pavyksta juos išsaugoti – žmogus randa būdą griauti ten egzistuojančią ekosistemą. Kartais ir bandymai išlaikyti ir išsaugoti ten esančią gamtą nėra teisingi, kartais yra padaroma žala ir su gerais norais. Tad, kai pastebėjome tai, kad jie nori prisidėti prie rezervato išsaugojimo, tačiau nežino kaip tai padaryti – nerūšiuoja šiukšlių, nemato ryšio tarp butelio išmetimo į upę ir užteršto geriamo vandens – supratome, kad turime dirbti čia“ , - organizacijos kūrimosi istoriją atskleidė Samvel.
Nuo medžių sodinimo iki eko klubo
Samvel teigimu, iš pradžių organizacijos specialistų buvo organizuojamos paprastos veiklos, tokios kaip medžių sodinimas ar miesto tvarkymas, o vėliau buvo įkurtas ir eko klubas, kurio renginiuose ir veiklose lankosi vaikai iš įvairiausių mokyklų.
„Labai sudėtinga dirbti su suaugusiais žmonėmis – jie visada viską žino, nenori mokytis nieko naujo, ypač, jei yra didelis amžiaus skirtumas tarp jų ir to, kuris juos moko. Tad pradėjome dirbti su jaunais žmonėmis. Viskas prasidėjo nuo keleto paprastų renginių, tokių kaip medžių sodinimas, miesto tvarkymas, tačiau norėjome padaryti kažką šiek tiek tvaresnio. Todėl atidarėme eko klubą, kuriame lankosi vaikai ne tik iš apylinkės centro mokyklų, bet ir iš aplinkinių.
Šiame klube organizuojame įvairias veiklas, tokias kaip neformalaus švietimo užsiėmimai, žaidimai, paskaitos, žygiai, kuriuose mokomės pastatyti palapinę ir panašių dalykų, kurie reikalingi, jei nori būti arčiau gamtos.
Savo darbe stengiamės ne tiek pritraukti kažkokių išorinių idėjų, bet stengiamės panaudoti vietinius resursus vietos problemoms spręsti. Tai ir vietiniai ekspertai, vietos savivaldybė – jie iš tiesų davė mums ir patalpas savo veikloms, padeda mums su transportu, jei kažkur keliaujame“, - pasakojo įstaigos vadovas.
Užsiėmimai – parama vaikams
Pasak Samvel, organizacijos įsteigtas eko klubas labai naudingas jį lankantiems vaikams – dėl karinių veiksmų tarp Azerbaidžano ir Armėnijos dalis vaikų patyrė įtampą, buvo pavargę nuo nuolatinio kraustymosi, o užsiėmimai eko klube padėjo geriau apsiprasti bendruomenėje, įveikti nerimą ir patiriamą stresą.
„Dalis vaikų, kurie dabar lanko mūsų užsiėmimus, atvyko į šį regioną su savo šeimomis. Mūsų vykdomi užsiėmimai yra tarsi vienas iš įrankių, kaip juos priimti į savo bendruomenę, juos čia integruoti. Pastebėjome, kad vaikai turi traumą nuo karinių veiksmų tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, kurie vyko visai neseniai, ir priverstinio kraustymosi, o mūsų veiklos jiems šiek tiek padeda sukurti naujus saitus su vietos bendruomene. Jie vis labiau įsitraukia į veiklas, kas taip pat padeda susidoroti su įtampa, pradeda pozityviau galvoti apie ateitį. Vaikai pamato, kad yra žmonių, kurie jais rūpinasi. Taigi pastarasis eko klubas, kurį organizavome, buvo ne tik apie ekologiją, bet ir psichosocialinę paramą vienas kitam“ , - džiaugėsi Samvel.
Ateities karta – žalieji lyderiai
Ypatingai Samvel džiaugėsi vaikų pasiekimais. Pasak organizacijos vadovo, vaikai, grįžę iš klubo užsiėmimų, tuo ką išmoko dalinasi su savo artimaisiais ir mokytojais, o tai suteikia vilties, jog ilgainiui bendruomenėje įvyks teigiamų pokyčių.
„Daugiausia dirbame su dviem amžiaus grupėmis. Tai yra 12 – 15 metų amžiaus vaikai. Kartais, jei matome, kad vaikai yra labai aktyvūs ir nori prisijungti, turime ir 10 ar 11 metų amžiaus narių.
Kitoje grupėje, kuri mažiau veikia eko klube, nes labiau įtraukiame juos į kokias nors lyderystės programas, kurias organizuoja mūsų partneriai ar leidžiame su jais laiką neformaliuose susitikimuose, stengiamės ugdyti jų lyderystės įgūdžius. Daugiausia tai 18 - 25 metų amžiaus žmonės, bet gali būti ir 30 ar net daugiau – dalyvių amžiui netaikome limitų.
Manome, kad auginame naują kartą. Vaikai, grįžę iš mūsų užsiėmimų, daro įtaką savo šeimoms – jie eina ir daro šiokį tokį spaudimą savo tėvams, mokydami juos to, ką išmoksta iš mūsų. Nėra taip, kad tikimės pakeisti bendruomenę per dieną ar mėnesį, bet žinome, kad ilgainiui galime pakeisti aplinką.
Vienas iš mūsų klubo alumnų dabar yra stiprus žaliasis lyderis, kuris pats kuria projektus, tad jau matome šiuos rezultatus bendruomenėje. Tai labai prisideda ir prie naujų partnerysčių kūrimo, nes apsikeičiame turimais partnerių kontaktais. Ir jei turi bent kokį autoritetą visuomenėje, jei nesi, tarkime, nusikaltėlis, ir sakai, kad švari aplinka yra svarbu, o kiti žmonės sako tą patį, tai ir suformuoja tokią nuomonę, poziciją visoje bendruomenėje, prisideda prie bendro diskurso kūrimo“ , - mintimis dalinosi Samvel.
Nėra būtinybės mokyti, svarbu - kalbėtis
Pasak Samvel, jų organizacijoje didžiulę galią turi paprasti dalykai – pokalbiai, asmeninio pavyzdžio parodymas.
„Daug organizacijų seka sudėtingomis darbotvarkėmis ir pradeda naudoti sudėtingas metodologijas, bet dažnai paprastas pokalbis yra pakankama priemonė. Kartais rengiame paprastus neformalius susitikimus, klausiame, kaip žmonės laikosi, kas vyksta bendruomenėje, kokie dalykai šiuo metu kelia nusivylimą, kokie jų ateities planai ir panašiai. Yra labai svarbu turėti tokį žmogišką kontaktą, nereikia naudoti kokių nors metodų ar nuolatos juos kažko mokyti – paprastas pokalbis gali turėti žymiai didesnę reikšmę.
Viena yra vesti mokymus ar seminarus, bet, mano galva, visai kas kita yra pačiam būti pavyzdžiu. Dažnai pakanka paprastų dalykų, kaip turėti tvariai pagamintą kuprinę ir nešiukšlinti – taip įrodai, kad ne tik teoriškai žinai, kaip reikia tą daryti, bet ir pats tai praktikuoji. Tai veikia ne tik ekologijos temose - taip pat parodai koks atsakingas pilietis esi“ , - teigė Samvel.
Karantino metu rėmė bendruomenę
Pasaulinės pandemijos metu organizacijai teko susidurti su iššūkiais, organizuojant veiklas nuotoliniu būdu, tačiau nepaisant to, karantino laikotarpis buvo ir kupinas naujų pažinčių.
„Per karantiną mes vedėme webinarus, tačiau nenustojome dirbti ir kitų darbų – paremti bendruomenę. Pavyzdžiui, teikiame nemokamas konsultacijas verslams, kurie nori pradėti ekoturizmą ar jį plėtoti. Regione, kuriame dirbame, ekonominės sąlygos tam yra puikios, tačiau pilietinė visuomenė yra šiek tiek silpna.
Per šias veiklas regione susiradome nemažai draugų, kurie mums labai padeda stengiantis geriau suprasti, kokie yra čia gyvenančių žmonių poreikiai. Žinoma, tai yra tarsi mūsų partneriai, su kuriais paprastai bendraujame darbiniais klausimais, bet kai susirenki prie maistu ir gėrimais nukrauto stalo, tai tampa glaudžiomis draugystėmis“, - veiklos patirtimi pandemijos metu dalinosi Samvel.
Sunku diskutuoti apie aplinką ir klimato kaitą
Pasak Samvel, darbas nuotoliniu būdu nėra vienintelis iššūkis, kurį organizacijai teko įveikti. Pasak jo, su vietos bendruomenėmis sunku diskutuoti apie aplinką ar klimato kaitą – žmonės nemato ryšio tarp jų socioekonominio gyvenimo sąlygų ir klimato kaitos padarinių.
„Diskutuoti apie aplinką ar klimato kaitą kaimiškose bendruomenėse nėra lengva. Tai yra vietos, kur daugiau žmonių susiduria su ekonominiais ar socioekonominiais iššūkiais, dėl to jiems nelengva pagerinti savo gyvenimo kokybę, tad kai kalbi apie rūšiavimą ar panašias temas, jie visada sako, kad neturi tam galimybių ir sąlygų, neturi automobilio , susiduria su sunkumais apmokant mokesčius, taigi rūšiavimo problemos jiems nėra įdomios. Taip yra su suaugusiais žmonėmis, jaunimas - daug sumanesnis. Žmonės dažnai nemato ryšio tarp jų socioekenominio gyvenimo sąlygų ir klimato kaitos padarinių“ , - patirtimi dalinosi Samvel.
Svarbu kasdieniai pavyzdžiai
Samvel įsitikinimu, kalbant aplinkos, ekologijos, klimato kaitos temomis, labai svarbu kasdieniai pavyzdžiai.
„Kalbant apie darnų vystymąsi reikia nepamiršti to, kad svarbu paprasti kasdieniai pavyzdžiai. Negalime kalbėti sudėtingomis frazėmis, nes tai ir lieka kažkokiomis fantazijomis. Kai kalbu apie plastiką, kuris plūduriuoja Ramiajame vandenyne, žmonės nejaučia ryšio su šia problema, todėl stengiamės atskleisti šią problemą vietos bendruomenės lygmeniu. Tarkime, žvelgiant į vietinės reikšmės upes rodome, kiek daug šiukšlių plaukioja ten, pasakojame kaip tas vanduo yra naudojamas ir jų pačių daržo laistymui, o vėliau jiems neužauga pomidorai, jie jų negali parduoti ir užsidirbti, ieškome tokioms situacijoms išeičių.
Taip bandome parodyti, kad darnus vystymasis nėra kažkokia „pirmojo pasaulio“ problema, bet tai taip pat labai susiję su kiekvieno iš mūsų kasdieniu gyvenimu. Beje, paskutiniojo eko klubo metu turėjome tokį įvykį, ir tai buvo visiška staigmena mums. Į užsiėmimą atėję vaikai papasakojo, kad atspausdino ir prikabino savo miestelyje ženklų „nešiukšlinti“. Mes jiems niekada nebuvome sakę to daryti. Mes niekada tiesiogiai apie tai nekalbėjome, bet rezultatas buvo akivaizdus. O smagiausia ne tai, kad jie tai padarė, o dėl to, kad jie mato, kaip svarbu tai yra. O tai, kad taip padarė jie patys, rodo, kad jie sąmoningai tai suvokia ir geba analizuoti situaciją“ , - pasakojo įstaigos vadovas.
Džiugina geroji patirtis
Samvel pasidalino ir geraisiais pavyzdžiais iš savo organizacijos veiklos, turėjusiais poveikį vietos bendruomenėms.
„Galvodamas apie gerus pavyzdžius svarstau, kad ne visada tuos rezultatus turi galimybę pamatyti, nes jie vyksta asmeniniame lygmenyje. Vienas iš pavyzdžių būtų apie dviračius, gaminančius elektrą – žmonės jais labai džiaugėsi. Buvo etapas, kai galvojome, kad iš gyventojų sulauksime kokio nors pasipriešinimo, žmonės sakys „kam mums to reikia“. Bet dieną, kai pristatėme šią iniciatyvą, vietos gyventojai buvo labai laimingi – žaidė su balionais ir panašiai, kai kurie žmonės galvojo, kad tai labai gražus renginys, pasipuošė, viena mergaitė buvo aprengta kaip balerina. Mes niekada niekam nesakėme, kad tai bus prašmatnu ar iškilminga. Žmonės patys taip pajautė, bet tai ir šiek tiek liūdina, nes jiems nereikia turėti tokių renginių, kad būtų tokie laimingi. Jie turėtų būti laimingi kasdien!
Antras gerasis pavyzdys - mūsų alumni. Kai sutinki juos, pamatai, kiek daug jie žino apie klimatą, kiek daug jie išmokę, nors ne visi yra su šia tema susijusių iššūkių sprendimų aktyvistai, bet matai, kad asmeniniu lygiu jie sąmoningi. Ir tai yra geriausias įvertinimas mums, kai matome, kad ne tik įtakojome fizinius, akivaizdžiai matomus pokyčius bendruomenėje, bet pakeitėme ir žmones. Galbūt jie ne visada imsis labai aktyvių veiksmų, susijusių su klimato kaitos mažinimu, bet jie yra aktyvūs bendruomenės nariai, įsitrauks į diskusijas, ir turėdami suvokimą apie klimato kaitą, priims žalesnius sprendimus savo bendruomenės labui.
Taip pat sėkmingu laikau momentą, kai sutinki kažką iš kitų organizacijų ir jie sako – „žinau jus ar jūsų projektą, esu girdėjęs, ką darote“. Tai labai geras įvertinimas mums. Taip pat malonu, kai vietos bendruomenės nariai klausinėja, koks mūsų kitas žingsnis, ar jų vaikai gali dalyvauti mūsų veiklose ir panašiai. Tai yra labai geras įvertinimas, kuris parodo aplinkinių pasitikėjimą mumis“ , - gerąja patirtimi dalinosi Samvel.
Ketina plėstis
Kaip ir visos organizacijos, taip ir „Gyvenimo medis“ turi viziją, ką dar norėtų įgyvendinti, ko norėtų pasiekti ateityje.
„Šiuo metu trumpalaikis mūsų tikslas yra sėkmingai pabaigti šiuos eko klubo metus ir organizuoti daugiau veiklų eko klubo alumnams, kurios atneštų daugiau idėjų ir galimybių naujiems projektams.
Kitąmet norėtume turėti kokį nors tarptautinį projektą - tai galėtų būti Erasmus+ jaunimo mainai ar kažkas kito. Norime suteikti vyresniems savo veiklų dalyviams galimybių susitikti su panašiais į juos žmonėmis iš užsienio.
Po 10 metų norėčiau matyti mūsų organizaciją su daugiau lėšų, daugiau finansinio tvarumo, daugiau darbuotojų, dirbti su daugiau projektų bei daugiau bendruomenių tame pačiame regione. Neketiname tapti didžiule tarptautine organizacija, tiesiog norime kuo daugiau duoti savo regionui“ , - tolimesne organizacijos vizija dalinosi įstaigos vadovas.
Ši istorija parengta, įgyvendinant Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai lėšomis finansuojamą projektą „Globalaus teisingumo kompasas“. Projekto vykdytojas – VšĮ Pasaulio piliečių akademija.
